2024 m. sausio 30 d. Palangos kurhauze įvyko Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijos posėdis ir Klaipėdos regiono plėtros tarybos visuotinis dalyvių susirinkimas.
Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje asociacijos „Klaipėdos regionas“ projektų vadovė Raimonda McGeever pristatė rengiamą Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją. Funkcinė zona – tai dviejų ar daugiau savivaldybių tarybų bendru sutarimu formuojama Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ribų nesaistoma vientisa teritorija, pasižyminti esamais ar kuriamais ekonominiais ir (arba) socialiniais ryšiais, skirta viešosioms paslaugoms bendrai teikti ir (arba) esamos ir (ar) būsimos viešosios infrastruktūros objektams bendrai steigti ir (ar) naudoti. Klaipėdos regiono funkcinės zonos teritorija apima 6 savivaldybes: Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono ir Skuodo rajono. Bendros problemos – integruotos ir gyventojų poreikius atitinkančios tvarios transporto sistemos neefektyvi veikla, netolygus investicijų pritraukimas į regioną, turizmo sektorius regione nekuria aukštos pridėtinės vertės. Strategijoje numatyti tikslai yra didinti Klaipėdos regiono ekonominį konkurencingumą bei patrauklumą, plėtoti integruotą, gyventojų bei verslo poreikius atitinkančią, regioninę viešojo transporto sistemą, didinti Klaipėdos regiono savivaldybių investicinį potencialą, stiprinti Klaipėdos regiono, kaip turistinės vietovės, patrauklumą. Strategija šiuo metu yra rengiama ir ją planuojama patvirtinti šių metų gegužės mėnesį.
Posėdyje taip pat pristatytas klausimas dėl 2024-2025 metų priėmimo į regiono profesinio mokymo įstaigas. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Girdvainė informavo, kad planuojant valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių nėra įvertintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodoma, kad į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas – ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas jo išlaikyti nebūtina) ir stojančiojo pasirinktą egzaminą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina). Svarbu įvertinti reikalavimo dėl privalomo valstybinio matematikos egzamino, stojant į aukštąsias mokyklas, pasekmes, t. y. asmenys, neišlaikę šio egzamino, negalės stoti į aukštąsias mokyklas, todėl neįstojusių į jas jaunuolių skaičius, tikėtina, bus žymiai didesnis, nei ankstesniais metais. Šie asmenys, vertinant planuojamą valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičių 2024 metams, neturės galimybės patekti ir į profesinio mokymo įstaigas, t. y. negalės toliau niekur mokytis Lietuvoje. Klaipėdos regione planuojamas bendras valstybės finansuojamų vietų skaičius nesikeičia – metinis preliminarus skaičius lieka toks pat, kaip iki šiol – 20 610. Vis dėlto regiono verslo įmonių poreikis akivaizdžiai rodo, kad reikėtų didinti galimybes įgyti informacinių technologijų, inžinerinės pramonės ir gamybos srities kvalifikacijas. Planuose vietų šiose programose siūloma nedidinti net dvejus metus.
Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegija nutarė inicijuoti susitikimą ir situacijos aptarimą Lietuvos savivaldybių asociacijos formatu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais prašant pakartotinai įvertinti valstybės finansuojamų formaliojo profesinio mokymo vietų skaičiaus poreikį.
Klaipėdos regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje taip pat priimtas sprendimas dėl atstovų delegavimo į profesinio mokymo įstaigų tarybas. Vadovaujantis LR profesinio mokymo įstatymu į profesinio mokymo įstaigų tarybas atstovus deleguoja regiono plėtros tarybos kolegija. Posėdyje atstovai deleguoti į Klaipėdos technologijų mokymo centrą, Klaipėdos turizmo mokyklą, Klaipėdos Ernesto Galvanausko mokymo centrą, Šilutės profesinio mokymo centrą, Skuodo amatų ir paslaugų mokyklą.
Posėdžio metu patvirtinta 2022-2030 m. Klaipėdos regiono plėtros plano įgyvendinimo 2023 metų ataskaita. Šiuo metu plane suplanuotos 4 pažangos priemonės:
Plėtoti oro ir grunto taršos mažinimo ir prevencijos priemones;
Pagerinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumą;
Pagerinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių aprūpinimą socialiniu būstu;
Plėtoti visuomenės sveikatos prevencines veiklas.
Informaciją apie 2022-2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planą galima rasti: https://klaipedosregionas.lt/tarybos-veikla/regiono-pletra/regiono-petros-planas/
Klaipėdos regiono plėtros tarybos visuotiniame dalyvių susirinkime priimtas sprendimas dėl Klaipėdos regiono plėtros tarybos darbo reglamento kai kurių punktų pakeitimo.